Iš širdies į širdį: Klaipėda, meilė visam gyvenimui

 Mano miestas Klaipėda - visada alsuoja išskirtinumu. Vilnijančios marios, gaivus pušų kvapo dvelksmas, nostalgiškai besisiūbuojantys laiveliai jau praneša – Vasara atėjo. Ja pajunti ir savo sieloje. Tiesiog nori saulės apšviestam senamiesčio namui sušukti –„ bičiuli, sveikinu su miesto atbudimu“.

Čia mane retkarčiais aplanko nedrąsi mūza, čia pajuntu aistrą gyventi. Tavyje mano šaknys, ilgesys ir gražiausios dienos, svajonės. Miesto grožis, savita lyg padaužiška nuotaika ( ją miestui suteikė jūreivių meilė gyvenimui, linksmos kavinukių ir barų šeimininkų akys, lankytojų šurmulys) – visa tai įsirašė mano sieloje.

Čia gera gyventi ir kurti: gyventi ir jausti, kad gyveni prie jūros ir marių ir senamiesčio žiburius atspindinčios Dangės. Tik mano mieste būna taip gera nubusti nuo žuvėdrų klegesio, o vakare palydėti saulę, grimztančią jūron, akimis palydėti tolstančius laivus.

Mano mieste, su tavim ir tavyje gera visais metų laikais… Bet aš labiausiai mėgstu tą laiką, kai dviračių takas prie Dangės  apsninga ievų žiedais, o ore tiek daug svaiginančio jų aromato. Man pasisekė, kad esu šio nepaprasto miesto maža dalelė.

Klaipėda, gyvuok ir auk kiekvieno mūsų širdyje ir sieloje.