Meilės vasara

Tu gražesnė nei visos vasaros grožis, tu kvapnesnė už gražiausią lelijos žiedą.

Tavo sieloje taip tyliai ir jaukiai leidosi saulė, nušviesdama net tamsiausią naktį tikėjimu. Tavo akyse brėško rytas, kviesdamas pasitikti naują mūsų dieną, kai mudu vėlei kartu galėsime džiaugtis vienas kitu. Tikėjau kad be galo tęsis mūsų širdžių vasara, kuri tavo ir mano sieloje įkūrė laužą.

Vasaros ryto rasa man primena tavo bučinių gaivą, tas lūpas, kurios taip švelniai bučiuodavo mane.

Už lango ir vėlei bunda vasaros pradžia, ore sklando mūsų meilės dvelksmas, tai likusi mūsų jausmuose žymė, nuo tada, kai tu buvai šalia, ir visą mano kūną persmelkdavo šiluma ir džiugesys, prisiminus tavo veidą. Sugrįžk... kažkur pabėgusi vasara.