Istorijos išgirstos keliaujant autobusu: Susitikimas autobusų stotelėje

 Brigita prieš išvykdama ilgai ruošėsi, karštas dušas atgaivino sąnarius ir visus visutėlius raumenis. Susivyniojusi į purų rankšluostį, ėmė raustis po virš kriauklės kabančios spintelės lentynas. Pagaliau išsirinko kvepalų buteliuką, kremą rankoms, pudrų rinkinį vienoje dėžutėje, kitus makiažo reikmenis. Senokai jos veido jie nelietė. Reikėjo skubėti susišukuoti plaukus, jie tokie neklusnūs, pradžius – nesuvaldysi. Apžiūrėjusi save veidrodyje liko patenkinta.

Dabar atėjo eilė komodai ir rūbų spintai. Ant sofos gausėjo rūbų stirta, bet vieni drabužiai buvo įgrisę, su kitais bijojo, kad gali būti vėsu, treti dienos metui netinkami, ar varžė judesius. Po geros valandos aptiko užmirštą kostiumėlį. Jis buvo šviesus, bet diena pasitaikė saulėta ir kostiumėlis dar visai tiko bobų vasarai. Su tokiu kostiumėliu nuotaika daug geresnė negu su rimta juodai balta apranga, kuri rodos buvo priaugusi prie jos odos.

Į autobuso stotelę teko paskubėti. Rodėsi, kad keliukui nebus galo. Brigita gerokai pakeitė savo išorę ir atrodė visai kitokia, kaip kasdien su nuskalbtais treningais besidarbuojanti po sodybą. Tai pastebėjo ir kaimynai – du fermų darbininkai stabtelėjo ir pasisveikino. Ji nusišypsojo jiems. Niurzga vairuotojas, kuris nekantriai ragindavo ją lipti į autobusą, šiandien padėjo įlipti į autobusą.
Koks gražus pasaulis, kai sutinki paslaugius žmones,- pamanė ji. Didžiausią džiaugsmą jai žadėjo… Žinoma, susitikimas ir vakaras…

Brigita šiemet pastebėjo, kad ją pradėjo persekioti miegas. Net triukšminguose koncertuose užklupdavo šilta, maloni, saldi banga… Autobuse ilgokai kovojusi su ja, galop pasidavė. Ją nubudino vairuotojo šūktelėjimas.  Stotelę pramiegosi.

Ji sujudo, sukruto, perbraukė šepečiu plaukus. Susirūpino ar ateis jos pasitikti. Prie autobuso stovėjo aukštas lieknas jaunas pareigūnas. Jam tiko žalia uniforma. Kai ji atsidūrė prie autobuso durų, jis ištiesė ranką. Brigita kažkaip grakščiai išlipo iš autobuso. Jis ištiesė jai karštos kavos indą. Ji padėkojo, atsisėdo ant suoliuko, ėmė gurkšnoti kavą.

– Autobusas atvyko truputį anksčiau. Todėl… Reikia paskambinti… Viskas bus gerai.
Ji surinko numerį: Užmiršome. Į šventės renginius neisime Mes darbe. Papildomas darbas. Juozukas treniruotėje,- išgirdo Brigita.

Kažkodėl apsiblausė saulė. Ji nutarė pasivaikščioti po parduotuves. Būtinai nusipirkti mažą tortuką ir kokios nors ypatingos arbatos arbatžolių pakelį, kuri ramina tinka gerti vakare, žiūrint televizorių, kai namuose esi vienas. Buvo Brigitos gimtadienis. Miestelis šventė Tarptautinę pagyvenusių žmonių šventę. Policininkas dalino senjorams kavą.