LAISVĖS DIENAI

 XX a. pabaigoje įvyko stebuklas. Lietuva atkūrė savo nepriklausomybę, kai, rodos, nebuvo vilties, kai tauta priklausė nuo stiprios jėgos.

Vienas iš svarbiausių nepriklausomybės kovos epizodų buvo naktis iš 1991 m. sausio dvyliktosios į sausio tryliktąją, kai Lietuvos žmonės susitelkė saugoti šalies nepriklausomybei svarbius objektus, kuriuos užimti kėsinosi svetima armija. Beginkliai žmonės oriai stovėjo prieš tankus su malda ir daina, plaukiančia iš sielos gelmių.

Laisvės kovotojai žvelgė į akis pavojui, jų netrikdė nežinia, kaip viskas gali baigtis, juos vienijo pasiryžimas aukai, svajonė apie nepriklausomą valstybę, kur tauta galėtų puoselėti savo kalbą, savo tikėjimą, kultūrą, nebijoti prisiminti savo istorijos, atverti kelią pažangai, sugrąžinti pagarbą sąžiningam darbui. Sausio 13-ąją susirinkę žmonės nebuvo riaušininkai, anarchistai, pasidavę griovimo aistrai. Jie atliko savo misiją kilniai, tauriai, tuo nustebindami pasaulį.

Kiekvienais metais renkamės paminėti didvyrišką tautos susitelkimą, vienybę, pagerbti taurią kovą. Sausio tryliktosios įvykiai pareikalavo aukų. 14 žmonių žuvo, buvo sužeistų. Tokia jau Lietuvos istorija - beveik nėra minėtinų datų, kurios neprimintų tautos aukų ir nebūtų pažymėtos gedulo ženklu.

Drąsa neturi būti pamiršta. Tie, kurie pasiaukojo – turi būti pagerbti. Sausio 13 tai- ta diena, kai turime susimąstyti, ar esame verti laisvės kovotojų aukos ir prisiminti tas akimirkas, kai beginklis žmogus stovėjo prieš tanką ir kai vienybė ir orumas buvo stipresni už bet kokį ginklą.

Mus nuvylė įsitikinimas, kad Vakarų industrinės šalys yra tik pažangos nešėjos visam pasauliui. Pasaulis margas, jame yra gausu įvairių teorijų, idėjų, technokratinių vertybių, kurias įgyvendinant, ne puoselėjamas humanizmas, bet diegiama žmogaus robotizacija, žmogaus ydoms demagogiškomis kalbomis skinamas kelias, ciniškas pelno siekimas – pasirengęs atverti kelią priklausomybių ligoms. Suprantama, kad dorus žmones tai piktina, o norinčius pasinerti į hedonistinius malonumus vilioja.

Šie globalūs susipriešinimai ateina ir į Lietuvą. Pandemija ribojanti asmens laisvę išjudino anarchistus.

Globali Rytų ir Vakarų propaganda su sąmokslų teorijomis veikia mūsų protus. Imame žavėtis necivilizuotomis kovomis, negalvodami, kad, jei visuomenė nesugeba susitarti, žengia į anarchiją – anarchija nėra normali gyvenimo, gerovės kūrimo, vystymosi ir pažangos siekimo būsena.

Protestuoti riaušėmis dėl neaiškių tikslų – kraupus kelias.

Įtampų kupinoje visuomenėje turi nuolat vykti edukacija, kaip civilizuotais būdais spręsti visuomenės nesutarimus.

Internete girdime nuomones, kad reikėtų radikalių veiksmų per Sausio13 – osios minėjimą. Pagalvokime, kaip tai atrodytų. Įaudrinta visuomenė, norinti išsilieti dėl pandemijos suvaržymų ir baimių. Proveržis gali būti emocinis ir betikslis.

Savo dvasia minėtina data su anarchija nėra susijusi. Laisvės kovotojai demonstravo drausmę, susitelkimą, vienybę. Tai minėtina data, susijusi su žuvusiųjų už laisvę prisiminimu, gedulu. Todėl reikia pagalvoti, ar kokie nors išsišokimai dera žmonių didvyriškumo, aukos dėl Tėvynės laisvės paminėjime.

3Eva Kristalinskajia, Jurgita Vitkute ir Dar 1 žmogus