Pavasario šviesa

 Taikos ir vėl kreipiuosi su prašymu taikos Lietuvoje jau pasigirsta, kad dėl putino karo Ukrainoje, mūsų dalis visuomenės pradėjo elgtis su čia gyvenančiais rusakalbiais žmonėmis neadekvačiai.

Tiesa tai ar tik gandai, nėra aišku. Bet teigiama, kad užgauliojami ir akmenimis apmėtomi rusakalbiai vaikai, norisi tikėti, kad blogis esantis Ukrainoje neapnuodys mūsų protų ir širdžių ir mes, šventai tikėdami, jog demonstruojame palaikymą Ukrainai, patys netaptume ten kilusio blogio dalimi.

Vienintelis kelias į taiką - blogį nugalėti gerumu, išmintimi.Visi sutinkame, kad karas yra visiškas blogis, tad susitelkime vienybėje, taikoje, demonstruodami, kad gėris nugalės blogį.

Bet koks blogio, neapykantos, netolerancijos raiška, empatijos stoka rodo, kad, šventai tikėdami, jog esame kartu su nuskriaustąja tauta iš tiesų atspindime ne gėrį, o karą.

Karas Europoje netikėtas ir sukrečiantis dalykas, norisi protestuoti, bet protestas neturi būti netinkamas, ne vietoje ir ne laiku. Sekime Ukrainos pavyzdžiu, kurioje visi gyventojai parodė solidarumą, kaip antai Chersono mieste.

Vaikai, paaugliai jaučia įtampą, girdi ir prieštaringą informaciją, kurioje susigaudyti ir tiems, kurių gyvenimiška patirtis didžiulė nėra lengva. Todėl tėveliai turėtų pasikalbėti su vaikais, nerodykime džiūgavimo išgirdę per televiziją keiksmą, girdint vaikams, kad jie neimtų ieškoti progų pasižymėti tuo pačiu. Santūrumas, išmintis padės išbristi iš nelaimių. Pavasariškai giedrėja dangus.