Paklausyk

Paklausyk, kaip tylu, kai sutemos apgaubia kopas. Mes vieni nurimusių smėlynų platybėse. Kaip gera ir jauku drauge skaičiuoti žvaigždes, o ši vakaro tyla - iškalbingesnė už poetų eiles. Šią naktį, krentant žvaigždėms, vienas kitam palinkėkime, kad netikėtai mus užklupęs jausmas, skleistųsi kaip neregėtas žiedas, iš vakaro žaros, vaivorykštės ir mėnesienos.

Šiandien ir tol, kol plaks širdis manoji, aš būsiu tau dėkingas už viską: kad galiu gyventi ir mylėti, jausti tavos širdies plakimą.

Pagaliau, o meile sutikau tave, tu išsklaidei tamsumas ir tapai mano meilės magija ir sielos džiaugsmą man sugrąžinai.

Aš dalis tavęs, tavo jausmų, tavo gyvenimo ir ateities, dėl to ir esu toks laimingas.