Pasaulis tavyje

 Tavo sieloje pražysta rytojus. Tyras, jaukus ir toks artimas, lyg besiskleidžiančios gėlės žiedas. Tavo lūpose mano vardas, o tavo rankose mūsų likimas. Kaskart tekant ar leidžiantis saulei, aš regiu tave - pievų mergaitę, kuri mano pasaulį pripildė šviesos

Tavo meilė, kaip gražiausias vandenynas, siela išdabinta perlais, o tavo balsas lyg jautriausia nata, kurios ilgėjausi.

Kiekviena praleista akimirka tavo glėbyje, man brangiausias laikas kurį gavau dovanų iš likimo. Su tavimi ir dėl tavęs nemigo naktys tokios nuostabios dėl tavo artumo ir aistros, o rytai nukloti rasota žole - šiandien man nektaras saldžiausio medaus. Ryto kava su tavimi saldžiausia pasaulyje nes desertas... nes jis man buvai tu.

Kiekvienu širdis dūžiu, kiekvienu mano sielos alsavimu aš esu tavyje ir su tavimi. Vakar, šiandien, ateityje vadinsiu tave sielos dama, sušildančia speiguotą mano širdį.

Dėkingas esu dangui, kad tave pažinau. Mano pievų mergaite tu gražesnė už leliją, saldesnė už pievos medų. Su tavim pasineriu giliau nei bet kokio vandenyno gelmėj ir gėriuosi besileidžiančios saulės atšvaistais, kurie apšviečia mudu.

Tu mano muzika širdies, virpinanti mano pasaulį. Simfonija meilės sukurtos vardan meilės